Tvari statyba ir darnus vystymasis

Iš straipsnio sužinosite:

  • Kas yra tvari statyba?
  • Kaip tvarioje statyboje naudojami atsinaujinančios energijos šaltiniai?
  • Kas yra tvarus pastato projektavimas?

Pastaruoju metu architektai ir projektuotojai vis dažniau gyvenamuosius, biurų ir visuomeninius pastatus kuria vadovaudamiesi darnaus vystymosi principais.

Architektai pasirenka ir investuotojams rekomenduoja tokius sprendimus, kurie mažintų pastato priežiūros išlaidas, gerintų kasdienio gyvenimo komfortą ir neturėtų neigiamo poveikio aplinkai.

Pagrindinės tvarios statybos prielaidos

Statybos sektorius – tai viena iš daugiausia energijos išteklių suvartojančių pagrindinių ūkio šakų. Atsižvelgiant į dabartines socialines ir technologines tendencijas, šiame sektoriuje siekiama laikytis darnaus vystymosi principų, kurių svarbiausias tikslas – sumažinti pernelyg didelį gamtos išteklių naudojimą ir gamtinės aplinkos niokojimą.

Visi statybos proceso dalyviai – pradedant investuotoju, projektuotoju, rangovu ir baigiant galutiniu vartotoju – turėtų pasitelkti naujas technologijas ir sprendimus, atitinkančius tvarios statybos prielaidas.

Tvarią statybą galima apibūdinti trimis punktais:

  1. Gyventojų komforto ir sveikatos apsaugos užtikrinimas (socialinė nauda);
  2. Šilumos nuostolių sumažinimas ir itin efektyvių energijos šaltinių naudojimas (ekonominė nauda);
  3. Atliekų kiekio ir neigiamo poveikio gamtinei aplinkai mažinimas (aplinkosauginė nauda).

Šie trys punktai turėtų būti įgyvendinami tiek projektuojant naujus pastatus, tiek atliekant pastatų renovaciją, pvz., šiltinant palėpę ir sienas, nes tai sumažina šilumos nuostolius. Apie tvarią statybą verta pagalvoti kiekvienam planuojančiam statyti ar remontuoti namą, kad šios idėjos būtų pritaikytos jau projektavimo etape, o rangovai jas įgyvendintų statybos, renovacijos ar griovimo procese.

Atsižvelgdami į naujų objektų poveikį gamtinei aplinkai ir mūsų sveikatai, turėtume siekti sumažinti šilumos nuostolius ir tinkamai apšiltinti patalpas, sumaniai pasitelkti atsinaujinančią energiją, pvz., saulės energiją ar fotovoltines sistemas, taip pat pritaikyti gamtai naudingus sprendimus – rinktis augalinio pagrindo nuotekų valymo įrenginius, kaupti ir naudoti lietaus vandenį.

Tvarus pastato projektavimas

Gerai apgalvotas projektas turi esminę įtaką būsimoms statybos darbų ir vėlesnėms pastato eksploatavimo išlaidoms. Svarbu, kad projektuotojas stengtųsi kuo labiau sumažinti neigiamą investicijų poveikį gamtinei aplinkai. Kadangi pastatai – tai sudėtingas produktas, kurį sudaro įvairios medžiagos ir komponentai, kiekvieną iš jų galima pasirinkti remiantis ekologiniu standartu.

Projektuodami pastatą pagal darnaus vystymosi principus, turėtume naudoti daug natūralios kilmės medžiagų, kurių yra, pvz., šiose statybinėse, izoliacinėse ir apdailos medžiagose:

  • mineralinė vata, medžio vata, šiaudai, bambukas,
  • perdirbta mediena, akmuo ar metalai,
  • aplinkai nekenkiančios pramoninės atliekos, pvz., plytų ar betono atliekos.

Atsinaujinančios energijos šaltiniai

Energijos balansui reikšmingi atsinaujinančios energijos šaltiniai tvarioje statyboje turėtų būti naudojami tiek pastatams šildyti, tiek buityje naudojamam karštam vandeniui ruošti. Investuotojai gali rinktis saulės energiją, fotovoltines sistemas, geoterminę energiją (grunto šilumos siurblius) arba biomasę. Papildomas elementas – mechaninės rekuperacinės vėdinimo sistemos, kurios žiemą sumažina energijos sąnaudas, susijusias su vėdinamo oro šildymu.

Vienas iš prioritetinių Europos Sąjungos sektorių – tvari statyba, kuriai rūpi aplinkos apsauga, sveikata ir mažas energijos suvartojimas. Europos Komisija tvarią statybą yra įtraukusi į lyderiais vadinamų sektorių, kurie turi didelį potencialą ir yra labai svarbūs Europos ekonomikai, sąrašą. Tokio dėmesio pavyzdys – direktyva dėl pastatų energinio naudingumo. Pagal jos nuostatas nuo 2021 m. nauji pastatai turi sunaudoti kuo mažiau energijos. Priimta direktyva siekiama gerinti Europos Sąjungos valstybių narių energetinį saugumą, mažinti kenksmingas CO2 emisijas ir Europos Sąjungos ekonomikos priklausomybę nuo naftos, dujų bei kito iškastinio kuro importo.

Europos Sąjunga siekia iki 2030 m. bent padvigubinti dabartinį su energija susijusios renovacijos tempą ir padidinti esminės renovacijos dalį.