Karšta vasara, o namuose maloniai vėsu, arba kaip įveikti karštį?

Iš straipsnio sužinosite:

  • Kaip karštis veikia mūsų sveikatą?
  • Kaip statyti namą, kad būtų užtikrintas šiluminis komfortas?
  • Ar pastatai gali būti atsparūs aukštai temperatūrai?

Aukšta temperatūra lauke nebūtinai reiškia, kad karšta bus ir jūsų namuose. Tam įtakos turi ne tik įrengta oro kondicionavimo sistema, bet ir efektyvi pastato šilumos izoliacija.

Tai, kad vasaros mėnesiais temperatūra vis kyla, jau faktas. 2020-ieji buvo karščiausi metai šiaurės pusrutulyje, viršiję XX a. vidutinę temperatūrą net 1,28 °C. 2020 m. birželis–rugpjūtis buvo karščiausi kada nors užfiksuoti vasaros mėnesiai.

Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) praneša, kad nuo 1990 m. vėsinimui suvartojamos energijos poreikis išaugo daugiau nei tris kartus! Be to, apskaičiuota, kad visame pasaulyje veikia du milijardai oro kondicionavimo įrenginių, ir jų bus dar gerokai daugiau. Visa tai skatina energijos nepritekliaus reiškinį: manoma, kad 1,1 milijardo žmonių neišgali tinkamai vėsinti namų.

Karščio bangos taip pat kelia pavojų žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad iki 20 % Didžiosios Britanijos namų gyventojų patiria perkaitimą. Per metus dėl karščių šioje šalyje miršta apie 2000 žmonių, o iki 2050 metų šis skaičius gali išaugti iki 7000!

Kalbant apie Lietuvoje , Mūsų kaimyninėje šalyje Lenkijoje mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų aplinkos instituto klimatologai yra atlikę tyrimus apie karščio bangų ir mirtingumo santykį dešimtyje didžiausių Lenkijos miestų. Tyrimai atskleidė, kad per didžiausius karščius aiškiai pastebimas didesnis mirtingumas. Beje, svarbu paminėti, jog įprastai per metus Lenkijoje daugiausia žmonių miršta žiemą, o mažiausiai – vasarą. Tačiau ši tendencija neveikia, jei vasarą kyla karščio bangos. Tuomet didžiausias mirčių skaičius fiksuojamas vasaros laikotarpiu. Tarkime, 1994 m. dešimtyje didžiausių Lenkijos miestų buvo užregistruota per 1000 perteklinių mirčių, siejamų su karščiais. Šiuo aspektu tai buvo patys tragiškiausi metai.

Remiantis Europos akademijų mokslo patariamosios tarybos EASAC ataskaita, 2003 m. karščio banga Europos šalyse (daugiausia Vakarų) prisidėjo prie daugiau nei 70 tūkst. mirčių. 2010-aisiais – prie 56 tūkstančių.
Minėto tyrimo rezultatai paskelbti Švietimo ir mokslo ministerijos portale www.naukawpolsce.pl.

Klimato kaitai atsparūs pastatai

Taigi šiluminiu komfortu pasirūpinti būtina. Koks būtų sprendimas galvojant apie ateitį? Kas yra šiluminis komfortas? Kaip jį pamatuoti?
Visi pageidaujame, kad mūsų namuose temperatūra būtų tinkama. Šiluminis (terminis) komfortas – tai būsena, kai nekreipiame dėmesio į aplinkos temperatūrą, nes nejaučiame per didelio karščio ar šalčio. Šiluminio komforto pojūtį daugiausia lemia asmeniniai pageidavimai ir skirtingos žemos ir aukštos temperatūros toleravimo ribos. Kiekvienas galime jaustis patogiai esant visiškai skirtingoms aplinkybėms. Tačiau yra gerai parengtų priemonių šiluminiam komfortui užtikrinti, ypač pastatų viduje.
Šiluminio komforto tema buvo ir tebėra daugybės mokslininkų tyrimų objektas.

Pagrindinis rodiklis, kuris leidžia nustatyti ir išbandyti šiluminį komfortą uždarose patalpose, – PMV (angl. Predicted Mean Vote). Šis parametras – tai numatomasis žmonių grupės vertinimo rodiklis, kuriuo šiluminis pojūtis įvertinamas 7 balų skalėje: +3 reiškia karšta, +2 – šilta, +1 – truputį šilta, 0 – neutralu, -1 – truputį vėsu, -2 – vėsu, -3 – šalta. PMV apskaičiuojamas remiantis įvairiais veiksniais: medžiagų apykaita, fiziniu aktyvumu, oro temperatūra, dėvimais drabužiais ir net patalpoje susidarančių vandens garų slėgiu. Didžiausiam įmanomam komfortui rekomenduojamas PMV dydis turėtų būti didesnis nei -0,5, bet mažesnis nei +0,5. Ekspertų skaičiavimais, tokiomis sąlygomis temperatūra skųstųsi vos 10 % žmonių (pagal PPD rodiklį (angl. Predicted Percentage Dissatisfied) – numatomą šilumine aplinka nepatenkintųjų procentą). Daroma prielaida, kad šiluminį komfortą vasarą patiriame, kai temperatūra svyruoja nuo +24 iki +28 °C, o žiemą – nuo +20 iki +23 °C.

Kas lemia šiluminį komfortą pastatuose ir kaip jį pasiekti?

Šiluminis komfortas turi įtakos mūsų savijautai. Tai pasitenkinimo jaučiama aplinkos temperatūra būsena, kuri yra susijusi su skirtingais veiksniais, užtikrinančiais komfortišką šilumos ir drėgmės lygį namuose. Visi šie veiksniai, pvz., oro temperatūra, oro srauto greitis, pertvarų temperatūra ir patalpų oro drėgmė, yra glaudžiai susiję tarpusavyje. Daugumą jų galime kontroliuoti, pasirinkę mineralinę vatą „Knauf Insulation“ pastato šilumai izoliuoti. Ši vata – tai pati universaliausia termoizoliacinė medžiaga, pagaminta tik iš natūralių žaliavų. Mažas šilumos laidumo koeficientas atitinka griežčiausius reikalavimus. Būtent dėl to mineralinė vata taip dažnai naudojama energiją taupančių ir pasyviųjų pastatų stogams apšiltinti. Pastatams, kuriems labai svarbūs aukščiausi kiekvienos pertvaros, o ypač stogo, parametrai. Jei pastatas tinkamai apšiltintas, patalpose visada išlieka optimali temperatūra, kad ir kokios aplinkos sąlygos būtų (temperatūra, stiprus vėjas, krituliai, oro drėgmė). Taip pat taip garantuojamos optimalios šilumos ir Verta atkreipti dėmesį į keletą papildomų aspektų, kurie turi teigiamos įtakos šiluminiam komfortui:

  • konstrukcijos geometrija ir patalpų išdėstymas,
  • konstrukciniai sprendimai, mažinantys šilumos tiltelių riziką,
  • vėdinimo tipas ir bendras pastato sandarumas,
  • šildymo sistemos, karšto vandens tiekimo ir kitos pastato įrangos efektyvumas,
  • pastato aplinka (želdiniai, kitų pastatų kaimynystė ir kt.),
  • energiją taupantys langai ir durys.