Energinis naudingumas – ką tai reiškia praktiškai

Paprastai kalbant, pastato energinis naudingumas reiškia komfortą jo gyventojams. Energiškai naudingas namas yra šiltas žiemą, vėsus vasarą, o energijos kiekis, reikalingas jam eksploatuoti, sumažintas iki minimumo. Taigi tai ir komfortiškas, ir tuo pačiu ekonomiškas bei ekologiškas pastatas.

Didelis pastato energinis naudingumas gerokai palengvina perėjimą prie naujų mažų emisijų šilumos šaltinių tiek techniniu, tiek ekonominiu aspektais. Tai leidžia rinktis mažesnio galingumo naują šilumos šaltinį, be to, jį naudoti pigiau ir efektyviau.

Nuo 2021 metų galiojančiuose naujuose techniniuose reikalavimuose apibrėžti naujai statomų pastatų parametrai. Tikslas – pasiekti, kad standartu taptų pastatai, kurių energijos sąnaudos būtų beveik nulinės. Šis tikslas taip pat susijęs ir su namų modernizavimu.

Norint, kad pastatas būtų energiškai naudingas, jo statybos etapai turi būti atliekami tokia tinkama seka, t. y.:

  1. Geras architektūrinis projektas.
  2. Kokybiška išorinių sienų ir stogo termoizoliacija, padedanti išvengti šilumos tiltelių.
  3. Energiją taupančios ir ekologiškos šiltinimo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens, ekonomiško apšvietimo bei pastatų automatizavimo sistemos.
  4. Statybos paslaugų optimizavimas.
  5. Ekonomiškas buitinės ir vaizdo bei garso technikos pasirinkimas.
  6. Naudojimas tokių energijos šaltinių, kurių emisijų lygis yra žemas, pvz., saulės arba vėjo jėgainės.

Taip pat svarbu prisiminti, kad esminę reikšmę turi darbų atlikimo seka. Tarkime, pakeitus šilumos šaltinį į žemų emisijų, bet prieš tai neatlikus pastato renovacijos, energijos sąnaudos ne tik, kad nesumažės, bet gali net išaugti, o kartu su jomis – ir sąskaitos už energiją.
Energinis naudingumas pelningas ne tik namo savininkams, bet ir visuomenei, ekonomikai bei visai mus supančiai aplinkai.

Kompleksinė pastatų renovacija turi pačios įvairiausios naudos:

  • Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų renovacija gali Lietuvos ekonomikai pasiūlyti daug darbo vietų.
  • Renovacija yra veiksmingas būdas apriboti žalingų sveikatai orą teršiančių medžiagų emisijas, o kartu sumažinti energijos nepriteklių, kurį jaučia dalis Lietuvos gyventojų.
  • Šilti pastatai užtikrina geros kokybės orą tiek jų viduje, tiek išorėje.
  • Energiškai naudinguose pastatuose gali būti naudojamos šiuolaikinės šildymo ir vėsinimo sistemos, kurių veikimas pagrįstas atsinaujinančios energijos šaltiniais.
  • Klimato pokyčiai taps tikrove – iki 2050 metų Europos Sąjungos emisijos turi pasiekti nulinį lygį.

Energinis naudingumas – tikrasis inovacijų variklis

Didesnis pastatų energinis naudingumas suteikia galimybę plėtoti daugybę šiuolaikinių sprendimų tiek atskiruose pastatuose (pvz., naudojami atsinaujinančios energijos šaltiniai), tiek ištisose urbanizuotose teritorijose (namų kvartaluose, miestuose) ar net visoje šalyje. Tačiau jei nebus energinio naudingumo standartą atitinkančių pastatų, inovatyvios sistemos negalės būti taikomos.
Būtent energinis pastato naudingumas yra tas pagrindas, kuris leidžia energetikos ir ryšių srityse įdiegti inovatyvius sprendimus.
Pats modernizacijos procesas vis dažniau siejamas su pažangiomis technologijomis, tokiomis kaip daiktų internetas, kuris teikia naujų galimybių tiksliai kontroliuoti veiklos poveikį energijos taupymui.

Katarzyna Wardal

Teksti autor

Katarzyna Wardal
Knauf Insulation“ ES viešųjų reikalų vadovė, atstovauja bendrovei „Knauf Insulation“ Europos energijos taupymo aljanso (EU-ASE) Energetikos ir klimato komitete bei Europos įmonių pastatų energinio naudingumo aljanse (EuroACE).